Renkantis šilumos siurblį, vienas svarbiausių klausimų yra tinkama jo galia. Per silpnas įrenginys šalčiausiomis dienomis gali nepadengti viso namo šilumos poreikio, o per galingas šilumos siurblys nebūtinai bus geresnis ar ekonomiškesnis sprendimas.
Todėl šilumos siurblio galingumo parinkimas neturėtų būti pagrįstas vien tik namo plotu. Šildomas plotas leidžia preliminariai įvertinti reikalingą galią, tačiau tikslesniam pasirinkimui būtina atsižvelgti į pastato šilumos nuostolius, energinį efektyvumą, naudojamą šildymo sistemą, reikalingą vandens temperatūrą ir konkretaus šilumos siurblio technines charakteristikas.
Svarbu suprasti ir tai, kad, pavyzdžiui, produkto pavadinime nurodyta 8 kW galia dar nereiškia, jog įrenginys tokią pačią šildymo galią išlaikys esant bet kokiai lauko temperatūrai.
Nežinote, kokios galios šilumos siurblio reikia jūsų namui? Pateikite šildomą plotą, pastato energinę klasę arba statybos metus ir naudojamos šildymo sistemos tipą. „Karšti Vėjai“ specialistai padės įvertinti jūsų namui tinkamą šilumos siurblio galią ir parinkti tinkamiausią variantą.
Kokio galingumo šilumos siurblio reikia pagal namo plotą?
Namo plotas yra vienas paprasčiausių kriterijų, pagal kurį galima preliminariai įvertinti, kokios galios šilumos siurblio gali reikėti. Tačiau vienodo ploto namų šilumos poreikis gali gerokai skirtis, todėl kartu būtina atsižvelgti į pastato apšiltinimą, sandarumą ir bendrus šilumos nuostolius.
| Šildomas plotas | A+ / A++ klasės namas | A klasės / gerai apšiltintas namas | Naujesnis / vidutiniškai apšiltintas namas | Senos statybos namas |
| 50 m² | apie 1–1,5 kW | apie 1,5–2 kW | apie 3 kW | apie 5 kW |
| 60 m² | apie 1,2–2 kW | apie 2–2,5 kW | apie 3,5–4 kW | apie 6 kW |
| 70 m² | apie 1,5–2,5 kW | apie 2,5–3 kW | apie 4–4,5 kW | apie 7 kW |
| 80 m² | apie 1,5–2,5 kW | apie 3 kW | apie 5 kW | apie 8 kW |
| 90 m² | apie 2–3 kW | apie 3–3,5 kW | apie 5–5,5 kW | apie 9 kW |
| 100 m² | apie 2–3,5 kW | apie 3,5–4 kW | apie 6 kW | apie 10 kW |
| 120 m² | apie 2,5–4 kW | apie 4–5 kW | apie 7–7,5 kW | apie 12 kW |
| 150 m² | apie 3–5 kW | apie 5–6 kW | apie 9 kW | apie 15 kW |
| 200 m² | apie 4–7 kW | apie 7–8 kW | apie 12 kW | apie 20 kW |
Preliminariai orientacijai galima naudoti šią lentelę:Šie skaičiai yra orientaciniai pastato šildymo galios poreikio intervalai, o ne konkretaus šilumos siurblio modelio rekomendacijos. Galutinį įrenginį reikėtų parinkti pagal pastato šilumos nuostolius ir konkretaus šilumos siurblio našumą numatomomis darbo sąlygomis.
Vien namo ploto nepakanka. Svarbu įvertinti pastato šilumos izoliaciją, langų charakteristikas, šildymo sistemos tipą, reikalingą vandens ir patalpų temperatūrą bei vietos klimato sąlygas.
Ko reikia tiksliam šilumos siurblio parinkimui?
Kuo daugiau informacijos apie objektą turės specialistas, tuo mažiau reikės spėlioti pagal bendrines lenteles.
Prieš kreipiantis dėl pasiūlymo naudinga surinkti:
- realiai šildomą namo plotą;
- pastato statybos arba renovacijos metus;
- energinę klasę, jei ji žinoma;
- informaciją apie sienų, stogo ir grindų apšiltinimą;
- informaciją apie langus ir didesnes vitrinas;
- šildymo sistemos tipą, grindinį šildymą, radiatorius arba mišrią sistemą;
- pageidaujamą patalpų temperatūrą;
- ar šilumos siurblys ruoš buitinį karštą vandenį;
- gyventojų skaičių;
- esamas šildymo sąnaudas, jeigu keičiamas senas šildymo įrenginys;
- namo projektą arba šilumos nuostolių skaičiavimą, jeigu tokie dokumentai yra.
Ši informacija leidžia ne tiesiog pasirinkti artimiausią produkto pavadinime esantį kW skaičių, bet vertinti realiai jūsų namui tinkamą įrenginį.
Jeigu planuojate visą sistemą, verta kartu įvertinti ir profesionalų šilumos siurblių montavimą, nes galutiniam sistemos darbui svarbus ne vien pats šilumos siurblys.
Kodėl vien namo ploto nepakanka?
Šilumos siurblys turi kompensuoti šilumą, kurią pastatas praranda per sienas, stogą, grindis, langus, duris ir dėl vėdinimo. Todėl svarbu įvertinti ne tik tai, kiek kvadratinių metrų yra name, bet ir kiek šilumos jam reikia šalčiausiu metų laiku.
Šilumos poreikiui įtakos turi keli tarpusavyje susiję veiksniai.
Namo energinė klasė ir apšiltinimas
Naujos statybos, sandaraus ir gerai apšiltinto namo šilumos poreikis gali būti gerokai mažesnis nei tokio paties ploto senesnio pastato.
Vertinamos sienų, stogo, grindų, langų ir durų šiluminės savybės bei bendras pastato sandarumas. Jei namas renovuotas tik iš dalies, svarbu žinoti, kurios konstrukcijos jau atnaujintos, o kurios liko neapšiltintos ar senesnės.
Dėl šios priežasties vien informacijos, kad namo plotas yra, pavyzdžiui, 150 m², nepakanka tiksliai parinkti šilumos siurblio galią.
Langų plotas ir orientacija
Dideli langai ir vitrinos gali turėti reikšmingos įtakos pastato šilumos balansui. Svarbus ne tik jų plotas, bet ir šiluminės savybės, sandarumas bei orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.
Todėl net du panašaus ploto ir tos pačios energinės klasės namai nebūtinai turės vienodą šildymo galios poreikį.
Lubų aukštis ir patalpų tūris
Standartinio aukščio patalpa ir erdvi svetainė su kelių metrų aukščio lubomis pagal grindų plotą gali būti panašios, tačiau jų tūris gerokai skirsis.
Dėl to namuose su aukštomis lubomis ar kitomis nestandartinėmis erdvėmis paprastas galios skaičiavimas vien pagal m² gali būti netikslus.
Rekuperacija ir vėdinimas
Šilumos nuostolius lemia ne tik pastato konstrukcijos, bet ir oro apykaita.
Tinkamai veikianti rekuperacinė sistema dalį iš šalinamo oro šilumos perduoda į patalpas tiekiamam orui, todėl vertinant bendrą pastato šilumos poreikį svarbu atsižvelgti ir į naudojamą vėdinimo sistemą.
Ar į plotą skaičiuoti garažą ir rūsį?
Vertinant šilumos siurblio galią, nereikėtų automatiškai remtis visu Registrų centre nurodytu pastato plotu. Svarbiausia įvertinti realiai šildomas patalpas ir jose palaikomą temperatūrą.
Pavyzdžiui, jei garažas yra 30 m², tačiau žiemą jame palaikoma gerokai žemesnė temperatūra nei gyvenamosiose patalpose, jo šildymo poreikis bus kitoks. Nešildomas rūsys taip pat neturėtų būti vertinamas taip pat kaip svetainė, miegamasis ar kita nuolat šildoma patalpa.
Tikslus šilumos siurblio galios parinkimas pagal šilumos nuostolius
Tikslesnio šilumos siurblio parinkimo pagrindas yra pastato projektinis šilumos poreikis.
Paprastai tariant, reikia nustatyti, kokios šiluminės galios pastatui reikia esant projektinėms žiemos sąlygoms, o tuomet patikrinti, ar konkretus šilumos siurblys tokiomis sąlygomis gali užtikrinti reikiamą galią.
Tai yra gerokai patikimesnis būdas nei rinktis pagal bendrą principą, pavyzdžiui: „150 m² namui reikia 10 kW šilumos siurblio“.
Kas yra projektinė šildymo galia?
Projektinė šildymo galia parodo, kokios šiluminės galios pastatui reikia nustatytomis skaičiavimo sąlygomis. Ji išreiškiama kilovatais (kW).
Jeigu yra atliktas pastato šilumos nuostolių skaičiavimas, tai yra vienas svarbiausių duomenų renkantis šildymo įrangą.
Naujos statybos namuose dalis reikalingos informacijos gali būti pateikta energetinio naudingumo arba šildymo sistemos projekto dokumentuose.
kW ir kWh: kuo jie skiriasi?
Šie du dydžiai dažnai painiojami.
kW nurodo galią. Šilumos siurblio kontekste tai gali būti pastatui konkrečiu momentu reikalinga arba įrenginio atiduodama šildymo galia.
kWh nurodo energijos kiekį, sunaudotą arba pagamintą per tam tikrą laiką.
Todėl faktas, kad per šildymo sezoną namas sunaudojo tam tikrą kiekį energijos, nėra tas pats, kas jo projektinis šildymo galios poreikis.
Vis dėlto, jeigu keičiamas senas katilas ir turite kelių ankstesnių šildymo sezonų kuro ar energijos suvartojimo duomenis, juos verta pateikti specialistui. Kartu su kitais objekto duomenimis jie gali padėti tiksliau įvertinti pastato šildymo poreikį.
Kada reikia profesionalaus šilumos nuostolių skaičiavimo?
Tikslesnis šilumos nuostolių skaičiavimas ypač naudingas, kai:
- namas yra senesnis arba tik iš dalies renovuotas;
- yra daug didelių langų ar vitrinų;
- patalpų lubos yra nestandartiškai aukštos;
- naudojamos kelios skirtingos šildymo sistemos;
- dalis namo šildoma grindiniu šildymu, o dalis radiatoriais;
- yra šildomas garažas ar kitos pagalbinės patalpos;
- keičiamas senas katilas ir nėra aiškus realus pastato šilumos poreikis;
- svarstomi keli panašios galios šilumos siurblių modeliai.
Tokiais atvejais net kelių kilovatų skirtumas gali būti reikšmingas, todėl vien bendros orientacinės lentelės nepakanka.
Grindinis šildymas ar radiatoriai: kaip tai keičia parinkimą?
Renkantis šilumos siurblį oras-vanduo, svarbi ne tik reikalinga šildymo galia. Taip pat būtina įvertinti, kokios temperatūros vanduo turi būti tiekiamas į šildymo sistemą.
Grindinis šildymas paprastai yra žematemperatūrė sistema. Dėl didelio šildomo paviršiaus ploto patalpas galima efektyviai šildyti naudojant palyginti žemos temperatūros šilumnešį.
Radiatorių sistemai dažnai reikia aukštesnės vandens temperatūros. Kokia ji turi būti, priklauso nuo radiatorių dydžio, jų parinkimo, pastato šilumos poreikio ir kitų sistemos parametrų.
Todėl klausimas „ar radiatoriams reikia galingesnio šilumos siurblio?“ nėra visiškai tikslus. Svarbiau įvertinti, kokią šildymo galią konkretus įrenginys gali užtikrinti esant tai vandens temperatūrai, kurios reikia jūsų radiatorių sistemai.
Tas pats šilumos siurblys, veikdamas skirtingomis sąlygomis, gali pasižymėti skirtinga šildymo galia ir efektyvumu.
Kodėl 8 kW šilumos siurblys ne visada atiduoda 8 kW?
Tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos verta suprasti prieš lyginant skirtingus oras-vanduo šilumos siurblių modelius.
Produkto pavadinime ar pagrindinėje techninių duomenų lentelėje nurodyta galia, pavyzdžiui, 8 kW, nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti įrenginį. Šilumos siurblio našumas priklauso nuo sąlygų, kuriomis jis veikia.
Svarbiausios iš jų yra:
- lauko oro temperatūra;
- į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūra.
Krentant lauko temperatūrai, šilumos siurblys veikia sudėtingesnėmis sąlygomis. Jei kartu reikia ruošti aukštesnės temperatūros vandenį radiatoriams, įrenginio šildymo galia ir efektyvumas gali dar labiau keistis.
Todėl lyginant du nominaliai 8 kW galios modelius verta tikrinti gamintojo technines našumo lenteles arba galios kreives. Svarbiausias klausimas yra ne vien tai, kokia galia nurodyta produkto pavadinime, o kiek šiluminės galios konkretus modelis gali užtikrinti tomis sąlygomis, kuriomis jis realiai dirbs jūsų namuose.
Pavyzdžiui, jeigu pastatui šalčiausiomis projektinėmis sąlygomis reikia tam tikros šildymo galios, būtina įvertinti konkretaus modelio našumą esant atitinkamai lauko temperatūrai ir reikiamai šildymo sistemos vandens temperatūrai.
Dėl šios priežasties vien produktų palyginimo pagal nominalius skaičius, tokius kaip 6 kW, 8 kW ar 12 kW, nepakanka. Tiksliau parinkti šilumos siurblį galima tik įvertinus jo realų našumą konkrečiomis darbo sąlygomis.
Kas nutinka pasirinkus per mažos galios šilumos siurblį?
Per mažos galios šilumos siurblys didžiąją šildymo sezono dalį nebūtinai sukels problemų. Jos dažniausiai išryškėja tada, kai pastato šilumos poreikis tampa didžiausias.
Šalčiausiomis dienomis įrenginio atiduodamos šilumos gali nepakakti visam pastato šildymo poreikiui padengti. Tokiu atveju, priklausomai nuo sistemos, trūkstamą šilumos kiekį gali tekti kompensuoti papildomam šildymo šaltiniui, pavyzdžiui, elektriniam kaitinimo elementui.
Todėl nepakanka įvertinti, kaip šilumos siurblys veiks esant keliems laipsniams šilumos. Svarbu patikrinti jo našumą ir esant žemesnei žiemos temperatūrai, kai šildymo poreikis yra didžiausias.
Kas nutinka pasirinkus per galingą šilumos siurblį?
Didesnė šilumos siurblio galia nebūtinai reiškia efektyvesnį ar ekonomiškesnį šildymą. Jei įrenginys yra gerokai galingesnis, nei reikia pastatui, didžiąją šildymo sezono dalį jo galios poreikis gali būti per mažas optimaliam darbui.
Tokiu atveju šilumos siurblys gali dažniau įsijungti ir išsijungti, ypač pereinamaisiais laikotarpiais, kai lauke nėra labai šalta. Dažni darbo ciklai gali mažinti sistemos efektyvumą, didinti komponentų apkrovą ir neigiamai veikti bendrą įrenginio eksploataciją.
Svarbu vertinti ne tik maksimalią šilumos siurblio galią, bet ir jo gebėjimą moduliuoti, tai yra sumažinti šildymo galią tada, kai pastatui reikia mažiau šilumos. Kuo platesnis galios reguliavimo diapazonas, tuo lengviau įrenginiui prisitaikyti prie besikeičiančio šilumos poreikio.
Per galingas modelis taip pat dažniausiai kainuoja daugiau, todėl mokėti už galią, kurios realiai nereikės, nėra tikslinga. Dėl to šilumos siurblį geriausia parinkti pagal apskaičiuotą pastato šilumos poreikį ir konkretaus modelio technines charakteristikas, o ne vadovaujantis principu „geriau daugiau dėl atsargos“..
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šilumos siurblio galią galima apskaičiuoti pagal m²?
Pagal namo plotą galima preliminariai įvertinti reikalingą šilumos siurblio galią, tačiau galutiniam parinkimui vien ploto nepakanka. Patikimesnis kriterijus yra pastato projektinis šilumos poreikis.
Ar geriau rinktis šiek tiek galingesnį šilumos siurblį?
Nebūtinai. Per galingas įrenginys esant mažesniam šilumos poreikiui gali dažniau įsijungti ir išsijungti, ypač jei jo minimali moduliavimo galia yra per didelė konkrečiam namui.
Todėl verta vertinti ne tik maksimalią, bet ir minimalią šilumos siurblio galią bei jo moduliavimo diapazoną.
Ar karšto vandens ruošimas turi įtakos šilumos siurblio pasirinkimui?
Taip. Vertinant visą sistemą reikia atsižvelgti į gyventojų skaičių, karšto vandens vartojimo įpročius, boilerio talpą ir sistemos valdymą.
Tačiau nereikėtų automatiškai prie pastato šildymo poreikio pridėti universalaus papildomo kW skaičiaus, nes tinkamas sprendimas priklauso nuo konkrečios sistemos.
Kokių duomenų reikia šilumos siurblio parinkimui?
Naudingiausi duomenys yra šildomas plotas, statybos arba renovacijos metai, energinė klasė, pastato apšiltinimas, langų charakteristikos, šildymo sistemos tipas, karšto vandens poreikis ir, jei yra atliktas, pastato šilumos nuostolių skaičiavimas.
Keičiant seną katilą taip pat naudinga pateikti ankstesnių šildymo sezonų energijos ar kuro sąnaudų duomenis.
Ar šilumos siurblio galingumas turi įtakos elektros sąnaudoms?
Taip, tačiau elektros sąnaudų negalima vertinti vien pagal nominalią šilumos siurblio galią.
Jas lemia pastato šilumos poreikis, lauko temperatūra, į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūra, įrenginio efektyvumas, valdymas ir darbo režimas. Todėl du vienodos nominalios galios šilumos siurbliai realiomis sąlygomis gali sunaudoti skirtingą elektros energijos kiekį.

Pridėti komentarą