Šilumos siurblio oras-vanduo elektros sąnaudos yra vienas svarbiausių klausimų tiek planuojant įsigyti įrenginį, tiek jau naudojant tokią šildymo sistemą. Vieni namų savininkai džiaugiasi palyginti nedidelėmis šildymo išlaidomis, o kiti pastebi, kad šaltesniais žiemos mėnesiais elektros suvartojimas gerokai išauga. Kodėl sąnaudos gali taip skirtis ir kiek iš tikrųjų kainuoja namo šildymas oras-vanduo sistema?

Atsakymas priklauso ne tik nuo pasirinkto šilumos siurblio. Didelę reikšmę turi pastato šilumos nuostoliai, šildymo sistemos tipas ir jai reikalinga vandens temperatūra, lauko oro sąlygos, įrenginio efektyvumas bei jo nustatymai.

Trumpai: kiek elektros sunaudoja šilumos siurblys oras-vanduo?

Šilumos siurblio oras-vanduo elektros sąnaudos pirmiausia priklauso nuo pastatui reikalingo šilumos kiekio ir faktinio sistemos sezoninio efektyvumo. Pavyzdžiui, jeigu 150 m² namui per šildymo sezoną reikia 12 000 kWh šilumos, o šilumos siurblio faktinis sezoninis efektyvumo koeficientas (SPF) yra 3,5, patalpų šildymui reikėtų apie 3 429 kWh elektros energijos. Taikant pavyzdinę 0,25 Eur/kWh elektros kainą, tai sudarytų apie 857 Eur per šildymo sezoną.

Tai yra tik iliustracinis skaičiavimo pavyzdys, o ne konkretaus 150 m² namo sąnaudų prognozė. Faktinis elektros suvartojimas gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis, priklausomai nuo pastato ir sistemos darbo sąlygų. Jei šilumos siurblys taip pat ruošia buitinį karštą vandenį, šiam tikslui sunaudotą elektros energiją reikia įvertinti papildomai.

Kiek elektros sunaudoja šilumos siurblys oras-vanduo?

Norint suprasti, kiek elektros sunaudoja oras-vanduo šilumos siurblys, pirmiausia svarbu atskirti šiluminę energiją nuo elektros energijos. Šilumos siurblys elektrą naudoja tam, kad paimtų šilumą iš lauko oro ir perduotų ją namo šildymo sistemai. Todėl tinkamomis darbo sąlygomis sunaudojus 1 kWh elektros energijos galima perduoti kelias kilovatvalandes šilumos.

Tai yra vienas pagrindinių šilumos siurblio pranašumų, palyginti su tiesioginiu elektriniu šildymu. Vis dėlto elektros suvartojimas nėra pastovus. Esant aukštesnei lauko temperatūrai įrenginys paprastai veikia efektyviau, o per didesnius šalčius tam pačiam šilumos kiekiui perduoti gali reikėti daugiau elektros energijos.

Elektros sąnaudų pavyzdžiai 100, 120, 150 ir 200 m² namui

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kiek elektros galėtų sunaudoti skirtingo ploto namų šildymo sistemos, taikant konkrečias šilumos poreikio ir sezoninio efektyvumo prielaidas.

Namo plotas ir scenarijus	Šilumos poreikis per sezoną	SPF	Elektros sąnaudos	Kaina, kai 0,25 €/kWh
100 m², mažesnis šilumos poreikis	6 000 kWh	3,5	1 714 kWh	429 €
120 m², vidutinis scenarijus	8 000 kWh	3,5	2 286 kWh	571 €
150 m², didesnis šilumos poreikis	12 000 kWh	3,5	3 429 kWh	857 €
200 m², dideli šilumos nuostoliai	24 000 kWh	2,8	8 571 kWh	2 143 €

Lentelėje pateikti modeliuoti, o ne faktiškai išmatuoti Lietuvos namų elektros sąnaudų duomenys. Šilumos poreikio ir SPF reikšmės pasirinktos tam, kad būtų parodyta, kaip skirtingos pastato ir sistemos sąlygos gali paveikti elektros suvartojimą. Į skaičiavimus neįtrauktas buitinio karšto vandens ruošimas, vėsinimas ir kiti namų elektros vartotojai. Pavyzdinis 0,25 €/kWh tarifas naudojamas tik skaičiavimo iliustracijai ir nėra pateikiamas kaip vidutinė Lietuvos elektros kaina.

Kiek elektros sunaudojama per mėnesį ir per dieną?

Oras-vanduo šilumos siurblio elektros sąnaudos per mėnesį gali labai skirtis. Spalį ar balandį šildymo poreikis paprastai būna mažesnis, o gruodį, sausį ir vasarį įrenginiui tenka kompensuoti didesnius pastato šilumos nuostolius.

Pavyzdžiui, ankstesniame 150 m² namo scenarijuje apskaičiuotas 3 429 kWh elektros suvartojimas per šildymo sezoną galėtų būti sąlyginai paskirstytas taip:

Mėnuo	Iliustracinis elektros suvartojimas
Spalis	171 kWh
Lapkritis	377 kWh
Gruodis	583 kWh
Sausis	823 kWh
Vasaris	686 kWh
Kovas	480 kWh
Balandis	309 kWh
Iš viso	3 429 kWh

Tai sąlyginis vieno šildymo sezono elektros suvartojimo paskirstymo pavyzdys, skirtas sezoniškumui iliustruoti. Mėnesinės reikšmės nėra pagrįstos konkretaus pastato matavimais ar Lietuvos meteorologiniais duomenimis, todėl jų nereikėtų naudoti kaip tikslios mėnesio sąnaudų prognozės.

Taikant pavyzdinį 0,25 Eur/kWh tarifą, tokiame scenarijuje spalio mėnesio šildymas kainuotų apie 43 Eur, o sausio – apie 206 Eur. Toks skirtumas savaime nereiškia, kad šilumos siurblys žiemą veikia neefektyviai ar netinkamai. Šaltesniu laikotarpiu pastatui reikia daugiau šilumos, o pats šilumos siurblys dažnai veikia mažiau palankiomis sąlygomis.

Vertinant elektros sąnaudas per dieną galioja tas pats principas. Pagal pateiktą pavyzdį sausį vidutiniškai būtų sunaudojama apie 27 kWh elektros per parą. Tačiau konkrečios dienos suvartojimas gali būti gerokai didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo lauko temperatūros, pastato šilumos nuostolių, pageidaujamos vidaus temperatūros ir šildymo sistemos darbo režimo.

Nuo ko labiausiai priklauso šilumos siurblio oras-vanduo elektros sąnaudos?

Šilumos siurblio elektros sąnaudas lemia ne vien jo galia ar namo plotas. Didžiausią įtaką turi pastato šilumos nuostoliai, šildymo vandens temperatūra, lauko sąlygos ir sistemos nustatymai.

Namo šilumos nuostoliai

Gerai apšiltintam ir sandariam namui reikia mažiau šilumos, todėl paprastai mažesnis ir elektros suvartojimas. Sąnaudoms įtakos turi ir palaikoma vidaus temperatūra, šildomas plotas bei gyventojų įpročiai.

Grindinis šildymas ar radiatoriai

Kuo žemesnės temperatūros vandens pakanka namui šildyti, tuo efektyviau paprastai veikia šilumos siurblys. Dėl šios priežasties grindinis šildymas dažnai sudaro palankesnes darbo sąlygas nei radiatoriai, kuriems reikia aukštesnės vandens temperatūros.

Tai nereiškia, kad radiatorinė sistema visada bus neefektyvi. Jei radiatoriai tinkamai parinkti ir gali šildyti naudojant žemesnės temperatūros vandenį, šilumos siurblys gali veikti efektyviai ir su jais.

Lauko temperatūra ir atitirpinimas

Šaltesniu oru namas praranda daugiau šilumos, o šilumos siurbliui sudėtingiau ją paimti iš lauko oro, todėl elektros sąnaudos paprastai didėja. Papildomos energijos reikia ir lauko bloko atitirpinimo ciklams. Tai normalus sistemos darbas, ypač esant drėgnam ir vėsiam orui.

Įrenginio galia ir nustatymai

Svarbu tinkamai parinkti šilumos siurblio galią ir sureguliuoti šildymo kreivę. Jei į sistemą nuolat tiekiamas aukštesnės temperatūros vanduo, nei iš tikrųjų reikia, elektros suvartojimas gali padidėti.

Sąnaudas taip pat gali reikšmingai padidinti dažnai įsijungiantis papildomas elektrinis kaitinimo elementas. Todėl vertinant didesnį elektros suvartojimą verta tikrinti ne tik patį šilumos siurblį, bet ir visos sistemos nustatymus.

Šilumos siurbliai oras-vanduo: ką rodo realūs naudotojų atsiliepimai?

Ieškant informacijos apie šilumos siurblius oras-vanduo, naudotojų atsiliepimai gali padėti geriau suprasti kasdienį sistemos naudojimą. Tačiau juos svarbu vertinti kontekste, nes vieno namo savininko nurodyta nedidelė šildymo sąskaita dar nereiškia, kad tokį patį rezultatą pasieks kitas.

Naudingiausi atsiliepimai yra tie, kuriuose nurodomas ne tik sumokėtas eurų kiekis, bet ir šildomas plotas, pastato būklė, šildymo sistema, įrenginio modelis, suvartotas elektros kiekis ir vertinamas laikotarpis.

Ką naudotojai vertina teigiamai?

Vienas svarbiausių oras-vanduo sistemos privalumų yra automatizuotas šildymas. Tinkamai sureguliuota sistema gali palaikyti nustatytą patalpų temperatūrą ir ruošti buitinį karštą vandenį be kasdienio kuro papildymo ar katilo kūrenimo.

Taip pat vertinama galimybė viena sistema pasirūpinti ir patalpų šildymu, ir karšto vandens ruošimu. Kai kurie įrenginiai gali būti naudojami ir vėsinimui, tačiau tai priklauso nuo konkrečios sistemos bei patalpose įrengtų šilumos perdavimo prietaisų.

Ekonomiškumas taip pat dažnai minimas kaip privalumas, tačiau jį tiksliausia vertinti pagal viso šildymo sezono elektros suvartojimą ir lyginti su ankstesnės šildymo sistemos sąnaudomis.

Kokius trūkumus ir nepatogumus mini naudotojai?

Dažniausiai minimi didesnis elektros suvartojimas šalčiausiais mėnesiais, lauko bloko triukšmas, atitirpinimo ciklai ir sistemos veikimas esant dideliam šalčiui. Kai kuriems naudotojams taip pat sudėtinga tinkamai sureguliuoti šildymo kreivę ar suprasti, kodėl faktinės sąnaudos skiriasi nuo pirminių lūkesčių.

Vis dėlto šios problemos nėra vienodai būdingos visoms sistemoms. Triukšmas priklauso nuo konkretaus modelio ir montavimo vietos, o didesnės elektros sąnaudos gali būti susijusios su pastato šilumos poreikiu, per aukšta šildymo vandens temperatūra, sistemos nustatymais ar dažnu papildomo elektrinio šildymo naudojimu.

Todėl vienas neigiamas atsiliepimas nebūtinai parodo pačios oras-vanduo technologijos trūkumą. Kartais problema slypi netinkamai parinktame įrenginyje, dideliuose pastato šilumos nuostoliuose arba nepakankamai sureguliuotoje sistemoje.

Kaip suprasti, ar atsiliepimas apie elektros sąnaudas patikimas?

Jeigu žmogus teigia, kad 150 m² namo šildymas kainuoja 80 Eur per mėnesį, toks skaičius be papildomo konteksto mažai ką pasako. Svarbu žinoti, ar kalbama apie spalį, ar sausį, kokia tuo metu buvo elektros kaina ir ar nurodyta suma apima tik šilumos siurblio elektros sąnaudas.

Vertinant tokius atsiliepimus naudinga žinoti bent šią informaciją:

šildomą namo plotą ir jo šiluminę būklę;
ar naudojamas grindinis šildymas, ar radiatoriai;
faktinį elektros suvartojimą kWh;
laikotarpį, už kurį pateikti duomenys;
ar į sąnaudas įtrauktas buitinio karšto vandens ruošimas.

Jeigu šių duomenų nėra, atsiliepimą geriau vertinti kaip individualią naudotojo patirtį, o ne kaip patikimą pagrindą savo būsimos šildymo sąskaitos prognozei.

Kaip pasirinkti ekonomišką šilumos siurblį oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį, mažas eksploatavimo sąnaudas lemia ne vien aukštas gamintojo deklaruojamas SCOP. Svarbu, kad įrenginys būtų tinkamos galios, efektyviai veiktų konkrečiai šildymo sistemai reikalingu temperatūriniu režimu ir galėtų prisitaikyti prie kintančio pastato šilumos poreikio.

Kokius techninius parametrus palyginti?

Lyginant kelis modelius pirmiausia reikėtų vertinti jų SCOP tomis pačiomis klimato ir tiekiamo vandens temperatūros sąlygomis. Taip pat svarbu patikrinti, kokią šildymo galią įrenginys išlaiko esant žemai lauko temperatūrai ir koks yra jo galios reguliavimo diapazonas.

Papildomai verta įvertinti karšto vandens ruošimo galimybes, triukšmo charakteristikas, valdymo funkcijas, garantiją ir serviso galimybes. Jei šilumos siurblys montuojamas senesniame name, svarbu patikrinti ir esamų radiatorių tinkamumą bei numatomą šildymo sistemos temperatūrinį režimą. Išsamiau svarbiausi pasirinkimo kriterijai aptariami mūsų parengtame šilumos siurblio oras-vanduo pasirinkimo gide.

Kodėl svarbus tinkamas projektavimas ir montavimas?

Net efektyvus ir tinkamos galios šilumos siurblys gali veikti neekonomiškai, jeigu netinkamai suprojektuota hidraulinė sistema, neužtikrinamas reikalingas vandens srautas ar netiksliai sureguliuotas valdymas. Todėl šilumos siurblio pasirinkimą reikėtų vertinti kaip visos šildymo sistemos projektavimo dalį.

Prieš įsigyjant įrangą verta įvertinti, kaip ji bus sujungta su grindinio šildymo, radiatorių ir karšto vandens ruošimo kontūrais. Pagrindinius sprendimus ir jų skirtumus rasite straipsnyje apie šilumos siurblio oras-vanduo pajungimo schemas.

Vertinant ekonominę naudą svarbu įtraukti ir pradinę investiciją. Įrenginio, montavimo bei papildomų komponentų išlaidos išsamiau aptariamos straipsnyje apie oras-vanduo sistemos kainą su montavimu.

Keičiant seną šildymo įrenginį verta pasidomėti ir aktualia parama šilumos siurbliams. Galima kompensacija gali sumažinti pradinę investiciją, tačiau pati savaime nekeičia šilumos siurblio elektros sąnaudų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar šilumos siurblys oras-vanduo naudoja elektrą vasarą?

Jei šilumos siurblys naudojamas buitiniam karštam vandeniui ruošti ar vėsinimui, elektros energija vartojama ir vasarą. Net neveikiant patalpų šildymui, dalis elektros gali būti naudojama valdymo, apsaugos ir kitoms pagalbinėms funkcijoms.

Ar 8 kW šilumos siurblys per valandą sunaudoja 8 kWh elektros?

Ant šilumos siurblio nurodyta 8 kW galia paprastai reiškia jo šildymo galią tam tikromis darbo sąlygomis, o ne elektros suvartojimą. Pavyzdžiui, jei įrenginys tuo metu perduoda 8 kW šilumos, o jo COP yra 4, elektrinė galia būtų apie 2 kW. Jei tokiu režimu jis nepertraukiamai veiktų vieną valandą, sunaudotų apie 2 kWh elektros energijos.

Ar 700-900 kWh elektros per sausį yra daug?

Vien iš šio skaičiaus spręsti negalima. Reikia žinoti šildomą plotą, pastato šiluminę būklę, palaikomą vidaus temperatūrą, lauko oro sąlygas ir tai, ar suvartojimas apima tik šilumos siurblį, ar visą namą. Net panašaus dydžio ir energinės klasės namuose vieno žiemos mėnesio elektros sąnaudos gali pastebimai skirtis.

Ar šilumos siurblys oras-vanduo veikia esant -20 °C temperatūrai?

Dalis šiuolaikinių šilumos siurblių gali veikti esant -20 °C ir dar žemesnei lauko temperatūrai, tačiau konkretus darbo diapazonas priklauso nuo modelio. Svarbu tikrinti ne tik minimalią leidžiamą lauko temperatūrą, bet ir tai, kokią šildymo galią bei COP įrenginys išlaiko tokiomis sąlygomis. Šalčiausiu metu kai kuriose sistemose gali įsijungti ir papildomas elektrinis šildymas.

Ar dažnas lauko bloko atitirpinimas didina sąnaudas?

Taip, atitirpinimo ciklams reikia energijos, todėl jie turi įtakos bendram sistemos efektyvumui. Vis dėlto šaltu ir drėgnu oru atitirpinimas yra normalus šilumos siurblio veikimo procesas. Jei ciklai vyksta neįprastai dažnai, ant lauko bloko nuolat lieka daug ledo ar pastebimai prastėja šildymas, verta patikrinti įrenginio būklę.