Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, populiariausių saulės modulių vidutinė kaina Lietuvoje 2026 m. I ketv. siekė 208 € už 1 kW, kai 2025 m. IV ketv. ji buvo 199 €/kW, o 2025 m. I ketv. — 192 €/kW. Tai pirmas kainų augimas po dvejų metų stabilumo ir reikšmingo pigimo periodo.
Visos 10 kW saulės elektrinės su įrengimu kaina tuo pačiu laikotarpiu siekė vidutiniškai 5 860 €, palyginti su 5 520 € 2025 m. IV ketv. Tai sudaro 6,2 % augimą per ketvirtį, tačiau per metus kaina išliko beveik nepakitusi.
2026 m. APVA parama saulės elektrinėms ant stogo — 170 €/kW iki 7 kW galios, ankstesnio 255 €/kW dėka.

Kiek kainuoja vienas saulės modulis
LEA kas ketvirtį matuoja saulės modulių didmeninę kainą vertindama 30 stambiausių LT montuotojų deklaruotus pirkimo įkainius. 2026 m. I ketv. vidurkis — 208 €/kW arba apie 0,21 € už 1 Wp.
Standartinis 410–450 Wp monokristalinis saulės modulis didmeninėje rinkoje kainuoja apie 86–95 € be PVM. Pirkėjams mažmeninėje rinkoje tas pats modulis dažniausiai kainuoja 110–150 € su PVM, jei perkamas atskirai, o ne kartu su visa saulės elektrinės sistema.
Kaina priklauso ne tik nuo galios, bet ir nuo modulio technologijos. TOPCon arba HJT moduliai brangesni 8–20 % nei vis dar parduodami PERC tipo paneliai, tačiau pateikia 21–22,5 % efektyvumą vietoj 19–21 %.
Lietuvos gamintojas SoliTek Vilniaus gamykloje gamina 445 Wp glass-glass modulius su deklaruotu 22,56–22,77 % efektyvumu. Tai vienintelis pasaulyje saulės modulių gamintojas, turintis Cradle to Cradle Gold sertifikatą — darnumo standartą, vertinantį produkto medžiagų panaudojimą ir gamyklos plėtrą.
Svarbu: reikia išskirti modulio kainą nuo sistemos kainos. JAV nacionalinės atsinaujinančiųjų išteklių laboratorijos (NREL) duomenimis, pats modulis sudaro tik ~12 % visos saulės elektrinės sąnaudų — likę 88 % yra inverteris, montavimo struktūra, kabeliai, darbas, leidimai ir administracinės išlaidos.
Saulės elektrinės kaina pagal galią
LEA 2026 m. I ketv. ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė 10 kW saulės elektrinės su įrengimu kaina siekia 5 860 €. Į šią sumą įskaičiuoti saulės moduliai, inverteris, montavimo konstrukcijos, kabeliai, įrengimo darbai ir administracinės išlaidos. Tai atitinka vidutinę 586 €/kW sistemos kainą.
Žemiau pateikiama interpretacinė kainų lentelė pagal sistemos galią, naudojant LEA vidurkį kaip ribą ir lokalių montuotojų pasiūlymų amplitudę:

Metinė generacija apskaičiuota naudojant Lietuvos energetikos instituto (LEI) išmatuotą 974 kWh/kW per metus našumą, kurį užfiksavo realiai 2023 m. veikianti 500 kW saulės elektrinė LEI patalpose Kaune. Verta atkreipti dėmesį: APVA parama, viršijant 7 kW galią, fiksuojama — 8–15 kW sistemose dotacija ribojama 1 190 € suma, kuri yra 170 € × 7 kW.
Iš ko susideda saulės elektrinės kaina
Amerikiečių NREL 2024 m. saulės elektrinių sąnaudų etalonų ataskaitoje pateiktas standartinis komponentų pasiskirstymas, kuris išlieka aktualus ir Europoje, tačiau LT atveju koreguojamas pagal LEA Q1 2026 vidurkius:

Modulio technologijų palyginimas: Mono, TOPCon, HJT, Bifacial
Saulės modulių technologijos rinkoje per pastaruosius 5 metus įvyko pokyčių. Polikristaliniai moduliai praktiškai išnyko, o PERC technologiją vyti pradeda TOPCon. Žemiau — pagrindinių šiuo metu rinkoje esančių technologijų lentelė:

Lietuvos rinkos kontekste TOPCon de facto tapo standartu — šios technologijos moduliai 2026 m. siekia 430–450 Wp toje pačioje 1,72 m kor pusėje, kuri prieš 5 metus produkavo 300–330 Wp.
HJT moduliai pateikia geresnį temperatūros koeficientą (silpniau krenta efektyvumas vasaros karštyje), tačiau Lietuvos klimato sąlygomis temperatūros poveikis mažesnis nei Pietuose, todėl HJT priemoka dažniausiai neatsiperka per realiai sutaupomą elektros kiekį.
Inverterių ir akumuliatorių kainos 2026
Inverteris yra antrasis brangiausias saulės sistemos komponentas (~11 % bendros kainos), tačiau jo pasirinkimas lemia sistemos veikimą daugiau nei modulių pasirinkimas.

Lietuvos rinkoje populiariausi tiekėjai: Huawei, Fronius, SolarEdge, Sungrow, GoodWe. Fronius ir SolarEdge brangesni ~20 %, bet siūlo lokalų servisą ir greitesnį garantinį aptarnavimą — trijų vertingų tokių sandėlių serviškose įmonėse.
Ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatorų kainos 2026 m. pavyzdys:

Svarbu: 2026 m. APVA, kartu su saulės elektrine, kaupiklio įdiegimui skiria iki 3 500 € kompensaciją, kvietimas planuojamas III ketv. (APVA 2026 m. paramos planas). Atskira parama vien tik kaupikliui be saulės — 170 €/kWh.
Kainą lemiantys veiksniai
Net 30–40 % skirtumą tarp eksploatavimo išlaidų, lemia ne modulių tipas, o objekto specifika. Pagrindiniai veiksniai:
- Stogo dengimas. Skarda — pigiausia, čerpės reikalauja specifinių laikiklių, ruberoidas — saugaus pritų valdymo. Skirtumas tarp pačių paprastių ir sudėtingiausių dengimo varientų — iki 1 000 € 10 kW sistemoje.
- Stogo orientacija ir nuolydis. Pietinis 30–40° stogas — optimalus. Rytas/vakarai (azimutas ±90°) mažina generaciją 5–10 %. Plokščias stogas reikalauja balastuojančios struktūros, kuri pakelia kainą 200–500 €, tačiau leidžia pakreipti modulius 15–20° kampu.
- Šešėliai. Net daline šešėlis keletą valandų per dieną gali numušti sistemos našumą 15–30 %. Tokiu atveju verta investuoti į mikroinverterius arba galios optimizatorius, kurie kainuoja papildomus 300–1 000 €, bet leidžia kiekvienam moduliui dirbti nepriklausomai.
- Vartojimo profilis. Saulės elektrinė atsiperka greičiau, jei elektra suvartojama dieną. Jei didžioji elektros dalis suvartojama ryte ir vakare (pvz., naudojantis dušu ar gaminant maistą), saulės elektrinės pagaminta energija dažnai atiduodama į tinklą dienos metu, o vėliau elektra perkama iš tinklo, kai jos reikia namų ūkiui.
- Masto ekonomija: 10 kW saulės elektrinė paprastai kainuoja apie 15–20 % mažiau nei dvi atskiros 5 kW sistemos, nes fiksuotos administravimo, projektavimo, prijungimo ir kitos išlaidos paskirstomos didesnei galiai.
- Modulio gamintojas ir kokybės lygis. Žinomų gamintojų saulės moduliai paprastai kainuoja daugiau, tačiau dažnai siūlo ilgesnes garantijas, stabilesnę kokybę ir geresnius ilgalaikio veikimo rodiklius. Renkantis verta vertinti ne tik kainą, bet ir gamintojo reputaciją, garantijos sąlygas bei nepriklausomų bandymų rezultatus.
- Akumuliatorius. Energijos kaupiklis padidina sistemos kainą maždaug 3 500–5 500 € (10 kWh talpos), todėl investicijos atsipirkimo laikotarpis paprastai pailgėja 2–4 metais. Tačiau jis leidžia padidinti savo pagamintos elektros suvartojimą nuo maždaug 30 % iki 80–90 % ir sumažinti priklausomybę nuo elektros tinklo.
- Regionas. Tarp Vakarų ir Rytų Lietuvos saulėtų dienų skirtumas siekia iki 5 %. Tai turi daugiau įtakos elektrinės generacijai ir ekonominei naudai nei pradinei sistemos kainai.
APVA parama saulės elektrinėms 2026 m.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2026 m. patvirtino sumažintą paramos schemą, pakeitusią nuo 2022 m. galiojusią dotacijų sistemą. Pagrindiniai parametrai:

2026 m. APVA paramos biudžetas: 13 mln. € stoginėms saulės elektrinėms (II ketv.), 3 mln. € nutolusioms (II ketv.), 4 mln. € kompleksinei saulės + kaupiklio paramai (III ketv.) ir 4 mln. € atskirai kaupiklių paramai (III ketv.).
Energetikos ministerija paskelbė, kad paramos schema yra dalis tikslo iki 2028 m. pasiekti 200 000 gaminančiųjų vartotojų statusu Lietuvoje. Maksimali parama vienai sistemai — 1 190 € (170 € × 7 kW). Jei įrengiama 8–15 kW sistema, parama vis tiek liks 1 190 €.
Procesas, kaip gauti paramą:
- Pasirinkti APVA sertifikuotą montuotoją (rangovų sąrašas — APVA tinklalapyje).
- Sudaryti rangos sutartį, gauti techninę specifikaciją.
- Per APVIS sistemą prisijungti per Elektroninius valdžios vartus.
- Pateikti paraišką kvietimo periodu (II/III ketv. 2026).
- Po teigiamo sprendimo — įrengti sistemą ir gauti ESO prisijungimo sąlygas.
- Pateikti išlaidų deklaraciją — kompensacija pervedama per 30–60 dienų.
Savarankiškas įrengimas neleidžia gauti APVA paramos — paraiškos formoje privaloma nurodyti sertifikuotą montavimo įmonę.
Kokia finansinė nauda iš saulės elektrinės
Toliau pateiktas skaičiavimas remiasi 2026 m. elektros tarifais ir faktiniais saulės elektrinių generacijos duomenimis. Pavyzdžiui, įvertinkime 7 kW saulės elektrinės ekonominę naudą individualiam namui.
Pradiniai duomenys:
- Sistemos kaina: 6 000 €
- APVA parama: 1 190 €
- Grynoji investicija: 4 810 €
- Metinė generacija (LEI etalonas 974 kWh/kW): 6 818 kWh
- Savojo vartojimo dalis (be akumuliatoriaus): ~30 %
- Likusi dalis (~70 %) parduodama tinklui ir atperkama vakaro/nakties metu
Elektros kaina (VERT, 2026 m. I pusm., „Ignitis” standartinis tarifas): 22 ct/kWh (Ignitis, 2025-11-28). Dvi laiko zonų tarife dieninė — 25,8 ct/kWh, naktinė — 15,6 ct/kWh.
Metinė nauda (skaičiavimas):
- Tiesiogiai suvartota saulės elektra: 6 818 × 30 % × 22 ct = 450 € sutaupoma
- Atiduota į tinklą ir grąžinta: 6 818 × 70 % × (22 ct − 4 ct GPV mokestis) = ~860 € vertės
- Bendra metinė nauda: ~1 310 €
Finansinis rezultatas: 4 810 € ÷ 1 310 € = 3,7 metai (vidutiniai rinkos tarifai)
Dvi pagrindinės sąlygos, lemiančios finansinę naudą:
- Elektros tarifo išlaikymas arba kilimas. Jei tarifas mažęs 5 % per metus, atsipirkimas pailgėja vienais metais.
- Galios mokestis ESO. Lietuvos gaminantys vartotojai moka mažesnį galios mokestį, tačiau įvedus dinamines kainas situacija gali keistis (Energetikos ministerija — DUK gaminantiems vartotojams).
Be paramos: 4 810 € + 1 190 € = 6 000 € grynoji investicija ÷ 1 310 € = 4,6 metai. Per 25 m. eksploatacijos laikotarpį tipinė 7 kW sistema teorinis sutaupymas siekia ~25 000 €, vertinant nepakitusių tarifų scenarijų.
Kiek elektros pagamina saulės elektrinė Lietuvoje
Naujausias patikrintas LT generacijos rezultatas — Lietuvos energetikos instituto (LEI) 500 kW saulės elektrinė, įrengta Kaune 2023 m. Per pirmuosius pilnus eksploatacijos metus įrenginys pagamino 487 MWh elektros — tai 974 kWh už 1 kW įrengtos galios per metus, atitinkanti 62 % LEI institucijos elektros poreikio.
Remiantis šiais duomenimis ir Energetikos ministerijos skelbiamais vidurkiais, Lietuvoje įprasta skaičiavimuose naudoti 950–1 050 kWh/kW metinę generaciją. Vis dėlto elektros gamyba per metus pasiskirsto netolygiai:

Gegužės–rugpjūčio mėnesiais pagaminama apie 45 % visos metinės elektros energijos. Gruodį saulės elektrinės generacija dažniausiai siekia tik 5–10 % vasaros piko lygio. Dėl to sistema, suprojektuota padengti 100 % metinio elektros poreikio, vasarą dažnai pagamina energijos perteklių, kuris perduodamas į tinklą, o žiemą dalį elektros tenka pirkti iš tiekėjo.
Pirmaujantys saulės modulių gamintojai 2026 m.
BloombergNEF kas ketvirtį vertina didžiausius saulės modulių gamintojus pagal jų finansinį patikimumą ir dalyvavimą stambiuose projektuose. Vertinant atsižvelgiama ne į technines modulių savybes, o į tai, ar gamintojo produkcija naudojama bankų finansuojamuose saulės energetikos projektuose.
2025 m. ataskaitose Tier 1 sąrašo viršūnės:

Tipiniai pavyzdžiai pagal namo vartojimo profilį
Pastaba: žemiau pateikti pavyzdžiai — iliustraciniai skaičiavimai, paremti LEA Q1 2026 kainomis, LEI 974 kWh/kW/m. generacija ir VERT 2026 m. I pusm. tarifais. Realios kainos ir naudoja gali skirtis priklausomai nuo objekto.



Visų trijų pavyzdžių atsipirkimas trumpesnis nei sistemos garantija (25 m.) — daugiau nei 80 % saulės elektrinių Lietuvoje veikia pelningai per visą eksploatacijos laikotarpį.
Kada saulės elektrinė nėra ekonomiškai naudinga
Penki atvejai, kada investicija į saulės elektrinę nepateisinama:
- Per mažas vartojimas (< 2 500 kWh/metus). 3 kW saulės elektrinė per metus pagamina apie 3 000 kWh elektros energijos. Dėl palyginti nedidelės generacijos fiksuoti tinklo ir pasinaudojimo elektros tinklais mokesčiai sudaro didesnę sutaupomos sumos dalį, todėl ekonominė nauda gali būti mažesnė nei didesnių sistemų.
- Stogas didžiąją dienos dalį būna šešėlyje. Kaimyninių pastatų, medžių ar elektros stulpų metamas šešėlis, dengiantis modulius 4–6 val. per dieną, gali sumažinti elektros generaciją 30–50 %. Dėl to ženkliai sumažėja saulės elektrinės ekonominė nauda ir pailgėja investicijos grąžos laikotarpis.
- Stogas orientuotas į šiaurę arba turi netinkamą nuolydį. Į šiaurę nukreipti saulės moduliai gali pagaminti apie 30 % mažiau elektros energijos nei pietų kryptimi orientuota sistema. Labai mažas, mažesnis nei 10°, stogo nuolydis taip pat gali skatinti nešvarumų ir sniego kaupimąsi ant modulių.
- Namas planuojamas parduoti per artimiausius 4–5 metus. Nors saulės elektrinė dažnai padidina nekilnojamojo turto vertę, didžiausia finansinė nauda paprastai pasiekiama ją eksploatuojant ilgiau. Pardavus namą praėjus vos 2–3 metams po elektrinės įrengimo, investicijos nauda gali būti mažesnė nei gyvenant name ilgesnį laiką.
- Per artimiausius 5–10 metų planuojamas stogo remontas arba keitimas. Tokiu atveju saulės modulius gali tekti laikinai demontuoti ir sumontuoti iš naujo. Tokie darbai paprastai kainuoja 1 500–3 000 €, todėl prieš įrengiant saulės elektrinę verta įsitikinti, kad stogo būklė yra gera.
Pirkimo kontrolinis sąrašas: 15 klausimų montuotojui
Prieš pasirašydami sutartį su rangovu, užduokite šiuos klausimus:
- Ar jūsų įmonė turi teisę įrengti APVA remiamas saulės elektrines?
- Kokius saulės modulius siūlote (PERC, TOPCon ar HJT) ir kodėl rekomenduojate būtent juos?
- Kokia šių modulių gamintojo reputacija ir patirtis rinkoje?
- Kokia suteikiama produkto garantija (dažniausiai 12–15 metų) ir galios garantija (dažniausiai 25–30 metų)?
- Kokį inverterį siūlote ir ar Lietuvoje veikia jo aptarnavimo centras?
- Ar projektavimo etape bus atlikta saulės apšvietimo ir šešėliavimo analizė?
- Kokia prognozuojama metinė elektros generacija (kWh) pagal jūsų skaičiavimus?
- Kas tvarkys ESO prijungimo dokumentus – jūsų įmonė ar klientas?
- Kokia montavimo konstrukcija bus naudojama ir kaip ji bus tvirtinama prie stogo?
- Ar ateityje bus galima prijungti energijos kaupiklį?
- Kiek laiko užtruks visas procesas – nuo sutarties pasirašymo iki elektrinės prijungimo prie tinklo?
- Kas atliks papildomus elektros instaliacijos ar žemės darbus, jei jų prireiks?
- Kaip organizuojamas garantinis ir pogarantinis aptarnavimas? Koks įprastas reagavimo laikas?
- Kokie priežiūros darbai bus reikalingi elektrinės eksploatavimo metu?
- Ar galite pateikti ankstesnių klientų rekomendacijų?
Rekomenduojama gauti bent tris nepriklausomus pasiūlymus. LEA duomenimis, panašių saulės elektrinių pasiūlymų kainos gali skirtis 25–40 %, todėl skirtingų rangovų palyginimas yra vienas paprasčiausių būdų sutaupyti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kainuoja saulės moduliai 2026 metais?
LEA 2026 m. I ketv. duomenimis, populiariausių saulės modulių vidutinė kaina Lietuvoje siekia 208 €/kW, o 10 kW saulės elektrinės su įrengimu kaina – vidutiniškai 5 860 €. Tai yra apie 4,7 % daugiau nei prieš metus.
Kiek kainuoja vienas saulės modulis?
Vienas 410–450 Wp monokristalinis saulės modulis 2026 m. didmeninėje rinkoje kainuoja 86–95 €, o mažmeninėje rinkoje su PVM – 110–150 €, priklausomai nuo galios ir technologijos (PERC ar TOPCon).
Kokia APVA parama saulės elektrinėms 2026 m.?
2026 m. APVA skiria 170 €/kW paramą stoginei saulės elektrinei (iki 7 kW) ir 200 €/kW nutolusiai saulės elektrinei (iki 7 kW). Anksčiau parama siekė atitinkamai 255 €/kW ir 323 €/kW, tačiau nuo 2026 m. pradžios buvo sumažinta.
Per kiek laiko investicija į saulės elektrinę sugrįžta?
7 kW saulės elektrinės investicijos grąžos laikotarpis siekia apie 3,7 metų su APVA parama ir apie 4,6 metų be jos, vertinant 22 ct/kWh elektros kainą („Ignitis“ standartinis tarifas, 2026 m. I pusm.). Įsirengus energijos kaupiklį šis laikotarpis paprastai pailgėja 1–2 metais.
Kiek elektros pagamina 10 kW saulės elektrinė?
Remiantis LEI 2023 m. duomenimis (974 kWh/kW), 10 kW saulės elektrinė Lietuvoje per metus pagamina apie 9 740 kWh elektros energijos. Gegužės–rugpjūčio mėnesiais pagaminama apie 45 % viso metinio kiekio.
Kuo TOPCon skiriasi nuo PERC modulių?
TOPCon yra naujesnė N tipo silicio technologija, kurios efektyvumas paprastai siekia 21–22,5 %, o PERC – 19–21 %. TOPCon moduliai taip pat pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis aukštesnėje temperatūroje. 2026 m. ši technologija tapo naujuoju rinkos standartu.
Ar verta įsirengti saulės elektrinę be APVA paramos?
Taip. Be APVA paramos investicijos grąžos laikotarpis pailgėja iki maždaug 4,6 metų, tačiau ilgalaikė ekonominė nauda išlieka reikšminga. Svarbiausi veiksniai yra elektros kaina ir tai, kiek pagamintos energijos suvartojate patys.
Kokie didžiausi saulės modulių gamintojai 2026 m.?
Tarp didžiausių pasaulio saulės modulių gamintojų išlieka „Jinko Solar“, „LONGi“, „Trina Solar“, „JA Solar“, „Canadian Solar“ ir „REC Group“. Lietuvoje moduliai taip pat gaminami Vilniuje veikiančioje „SoliTek“ gamykloje.
Kiek kainuoja saulės elektrinės akumuliatorius?
LFP (ličio geležies fosfato) akumuliatorius, kurio talpa 5 kWh, paprastai kainuoja 1 800–2 800 €, o 10 kWh – 3 500–5 500 €. 2026 m. APVA kartu su saulės elektrine energijos kaupikliui numato iki 3 500 € kompensaciją.
Kiek tarnauja saulės moduliai?
Saulės moduliai paprastai tarnauja 25–30 metų. Po 25 metų gamintojai dažniausiai garantuoja ne mažiau kaip 80–85 % pradinės modulio galios. Inverterį dažniausiai tenka keisti po 10–13 metų.
Ar galima saulės elektrinę montuoti patiems?
Techniškai tai įmanoma, tačiau tokiu atveju dažniausiai negalima pasinaudoti APVA parama, gali būti taikomi garantiniai apribojimai ir padidėja elektros saugos rizika. Daugeliu atvejų ekonomiškiau ir saugiau rinktis profesionalų montavimą.
Kuo skiriasi stoginė ir nutolusi saulės elektrinė?
Stoginė saulės elektrinė įrengiama ant jūsų stogo ir elektros energiją gamina vartojimo vietoje. Nutolusi saulės elektrinė įrengiama saulės parke, o jūs naudojatės jums priskirta elektrinės dalimi. Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas, kai stogas netinkamas dėl šešėlių, orientacijos, konstrukcinių apribojimų ar planuojamo remonto.
Kiek kainuoja saulės elektrinės inverteris?
5 kW stringinis inverteris paprastai kainuoja 600–900 €, 10 kW – 900–1 400 €, o 10 kW hibridinis inverteris su galimybe prijungti energijos kaupiklį – 1 500–2 800 €. Aukštesnės klasės gamintojų, tokių kaip „Fronius“ ar „SolarEdge“, įranga dažniausiai kainuoja daugiau, tačiau pasižymi plačiu aptarnavimo tinklu Europoje.
Ar saulės moduliai veikia žiemą?
Taip. Žiemą saulės elektrinės ir toliau gamina elektros energiją, nors jos kiekis yra gerokai mažesnis nei vasarą. Sausį ir gruodį 10 kW elektrinė paprastai pagamina 100–300 kWh per mėnesį. Sniegas nuo modulių dažnai nuslysta savaime dėl jų nuolydžio ir saulės šilumos.
Ar verta mokėti daugiau už dvipusius modulius?
Dvipusiai moduliai gali padidinti elektros generaciją 10–20 %, jei įrengiami virš šviesių arba gerai šviesą atspindinčių paviršių. Papildoma priemoka dažniausiai siekia 5–15 € už modulį. Lietuvoje jie dažniausiai pasiteisina antžeminėse sistemose arba virš šviesių paviršių, tačiau stoginėse elektrinėse papildoma nauda dažnai būna nedidelė.

Pridėti komentarą