Šildymo sistemų modernizavimo parama Lietuvoje: kiek išmokėta ir kas pasikeitė?

2019–2025 m. analizė, papildyta LEA duomenimis iki 2026-09-21

Gyventojams, planuojantiems atnaujinti namų šildymą, šis tyrimas padeda įvertinti, kokios paramos galimybės numatomos artimiausiu metu ir kaip planuojamas tolesnis finansavimas. 2026 m. spalio 1 d. prasidedančiam katilų keitimo kvietimų etapui numatyta 10 mln. Eur: 6 mln. Eur kompensacijoms už pakeistus biomasę naudojusius šildymo įrenginius ir 4 mln. Eur už pakeistus iškastinį kurą naudojusius įrenginius. Šiuo etapu paraiškas galės teikti gyventojai, jau įsirengę reikalavimus atitinkančią naują šildymo įrangą. 

Šildymo atnaujinimui parama numatoma ir ateinančiais metais: LEA administruojamo katilų keitimo projekto įgyvendinimas suplanuotas iki 2029 m., o kvietimai teikti paraiškas skelbiami kiekvieno ketvirčio pirmąją darbo dieną. 2026 m. spalio 1 d. prasidedančiam etapui numatyta 10 mln. Eur, o vėlesnių etapų finansavimas skelbiamas LEA pranešimuose. Planuojant šildymo įrangos keitimą, verta iš anksto susipažinti su paramos šilumos siurbliams sąlygomis, įvertinti galimą kompensacijos dydį ir pasiruošti paraiškai reikalingus dokumentus. [2][12] 

2021-2025 m. duomenys

Pagal du nagrinėjamus APVA ir LEA projektus gyventojams išmokėta daugiau kaip 95,8 mln. Eur, įtraukiant LEA duomenis iki 2026 m. rugsėjo 21 d. Ši suma apskaičiuota pagal dviejų analizuojamų projektų duomenis ir šiame tyrime naudojama jų finansiniam mastui įvertinti.

2025 m. teko reikšminga visų 2021-2025 m. užfiksuotų šildymo įrenginių pakeitimų dalis. LEA metinėje statistikoje nurodyta, kad per metus pakeisti 10 438 neefektyvūs katilai. Tai sudarė 41,8 proc. visų 2021-2025 m. užfiksuotų pakeitimų. Tarp 2025 m. pagal LEA projektą finansuotų naujų šildymo įrenginių dominavo šilumos siurbliai, kurie sudarė 78,7 proc. visų tais metais finansuotų įrenginių. [1]

„Karšti Vėjai“ analizė apima 2019-2025 m. paramos programų raidą, gyventojams išmokėtas lėšas, pasirinktų šildymo technologijų pokyčius ir institucijų skelbiamus energetinius rezultatus. Atskirai nagrinėjami LEA projekto duomenys iki 2026 m. rugsėjo 21 d. ir pažanga siekiant 2030 m. tikslų. Skaičiavimo principai ir duomenų ribotumai pateikiami metodikos dalyje.

Svarbiausi rezultatai

Lentelėje pateikiami skirtingus laikotarpius ir paramos programas apimantys rodikliai. Bendra išmokėtos paramos suma parodo nagrinėjamų programų finansinį mastą, o pakeistų katilų skaičius leidžia įvertinti modernizavimo apimtį. Vidutinė LEA projekto išmoka apskaičiuota atskirai, naudojant tarpusavyje palyginamus to paties projekto duomenis.

Kiek paramos faktiškai išmokėta

APVA 2023 m. kovo 28 d. paskelbė apie pirmojo neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimo projekto pabaigą ir nurodė, kad gyventojams buvo išmokėta daugiau kaip 26 mln. Eur. Kitame, nuo 2023 m. spalio LEA administruojamame projekte, iki 2026 m. rugsėjo 21 d. gyventojams buvo išmokėta 69,84 mln. Eur. [2][3]

Sudėjus abiejų projektų paskelbtas išmokas, gaunama daugiau kaip 95,84 mln. Eur. Tyrime ši suma pateikiama kaip daugiau kaip 95,8 mln. Eur. Ji parodo dviejų nagrinėjamų APVA ir LEA projektų finansinį mastą. Į šį skaičių nėra įtraukiamos kitų paramos priemonių ar atskirų Klimato kaitos programos kvietimų išmokos.

Vertinant paramos mastą svarbu atskirti skirtingus finansavimo etapus. Kvietimui skirtas biudžetas parodo, kiek lėšų buvo numatyta, paraiškose prašoma suma rodo gyventojų poreikį, patvirtintas finansavimas parodo priimtų sprendimų vertę, o faktinės išmokos atspindi gyventojams realiai išmokėtas lėšas. Šioje analizės dalyje naudojamos būtent faktinės institucijų paskelbtos išmokos gyventojams.

Kiek paramos planuojama skirti ateityje

Pagal LEA paskelbtą informaciją, 2026 m. spalio 1 d. prasidėsiančiam kvietimų etapui numatyta 10 mln. Eur. Iš jų 6 mln. Eur skiriama kompensacijoms už pakeistus biomasę naudojusius šildymo įrenginius, o 4 mln. Eur už pakeistus iškastinį kurą naudojusius įrenginius. Tai yra šiam kvietimų etapui numatytas finansavimas, o ne jau gyventojams išmokėtos kompensacijos. [12]

LEA nurodo, kad kvietimai teikti paraiškas skelbiami kiekvieno metų ketvirčio pirmąją darbo dieną. Todėl planuojantiems keisti seną šildymo įrenginį svarbu sekti naujausius kvietimus, jiems skirtą finansavimą ir konkrečias paramos sąlygas. [2]

Ilgesnio laikotarpio modernizavimo mastą parodo LEA nustatytas tikslas iki 2030 m. pakeisti 61 305 neefektyvius katilus. Iš jų 50 000 numatyta pakeisti pagal 2021-2030 m. priemonę, o dar 11 305 pagal papildomą 2025-2030 m. priemonę. [1]

Kokio modernizavimo tempo reikia iki 2030 metų

Iki 2025 m. pabaigos buvo pakeisti 24 952 neefektyvūs katilai. Tai sudaro apie 40,7 proc. bendro 61 305 katilų tikslo. Iki 2030 m. tikslo lieka pakeisti 36 353 katilus, todėl 2026-2030 m. laikotarpiu reikėtų vidutiniškai pakeisti apie 7 271 katilą per metus. [1]

Norint pasiekti 2030 m. tikslą, vidutinis metinis katilų keitimo tempas 2026-2030 m. turėtų būti apie 45,7 proc. didesnis nei 2021-2025 m. vidurkis. Tačiau 2025 m. buvo pakeisti net 10 438 katilai, todėl tais metais pasiektas tempas jau gerokai viršijo iki 2030 m. reikalingą metinį vidurkį. Tai rodo, kad tikslui pasiekti svarbu išlaikyti pakankamai aukštą keitimo tempą ir per likusį laikotarpį. [1]

Šis skaičiavimas parodo, kokio vidutinio katilų keitimo tempo reikėtų 2026-2030 m., remiantis 2025 m. pabaigoje pasiektu rezultatu ir LEA nustatytu 2030 m. tikslu.

Kiek šildymo įrenginių pakeista

LEA metinėje apžvalgoje, remiantis LEA, APVA ir CPVA duomenimis, pateikiama 2021-2025 m. neefektyvių katilų keitimo į efektyvesnes šildymo technologijas statistika. Per šį penkerių metų laikotarpį iš viso pakeisti 24 952 neefektyvūs katilai, o daugiausia pakeitimų užfiksuota 2025 m. [1]

1 pav. Į efektyvesnes technologijas pakeistų katilų skaičius. Duomenys: LEA, APVA, CPVA; LEA 2025 m. apžvalga. [1]

2025 m. teko 41,8 proc. visų 2021-2025 m. užfiksuotų katilų pakeitimų. Per metus buvo pakeisti 10 438 neefektyvūs katilai, o 2024 m. jų buvo 2 530. Taigi per metus pakeistų katilų skaičius išaugo 7 908, arba 312,6 proc. [1]

Tai rodo, kad 2025 m. pagal paramos priemones vykdomas neefektyvių katilų keitimas smarkiai suaktyvėjo ir pasiekė didžiausią mastą per visą 2021-2025 m. laikotarpį.

Kokias technologijas rinkosi paramos gavėjai

2025 m. pagal LEA projektą iš 10 438 finansuotų šildymo įrenginių net 8 216 buvo šilumos siurbliai. Jie sudarė 78,7 proc. visų tais metais finansuotų įrenginių.

Didžiausią dalį sudarė oras-vanduo šilumos siurbliai. Jų buvo finansuota 7 819, tai yra 74,9 proc. visų 2025 m. pagal projektą finansuotų šildymo įrenginių. [1]

2 pav. Technologijų pasiskirstymas pagal 2025 m. LEA projekte apmokėtus įrenginius. Sistemos su boileriu ir be jo sujungtos pagal technologiją. Duomenys: LEA; skaičiavimai ir vizualizacija: „Karšti Vėjai“. [1]

Šaltinio diagrama vadinama „Šildymo tipas pagal 2025 m. apmokėtus įrenginius“, o skaičiaus ašis pažymėta „Paraiškos, vnt.“. Čia pateikiamos tos pačios LEA kategorijos ir reikšmės; tai nėra unikalių gyventojų skaičiaus lentelė. [1]

Oras-vanduo sistemos sudarė maždaug tris ketvirtadalius visų 2025 m. pagal LEA projektą finansuotų šildymo įrenginių. Panaši tendencija matoma ir ankstesnėse paramos programose. 2019-2023 m. APVA projekte oras-vanduo sistemas pasirinko 68 proc. dalyvių, o 2021 m. priemonėje jų dalis siekė 64 proc. [3][8]

Šie duomenys rodo, kad oras-vanduo šilumos siurbliai skirtingais laikotarpiais išliko vienu pagrindinių paramos gavėjų pasirinkimų, o 2025 m. jų dalis buvo dar didesnė nei ankstesniuose nagrinėtuose laikotarpiuose.

Kokios vidutinės išmokos pagal LEA apskaitą

Palyginus LEA paskelbtas išmokų sumas su atitinkamu finansuotų įrenginių, būstų ar gyventojų skaičiumi, visuose trijuose nagrinėjamuose laikotarpiuose gaunamas labai panašus rezultatas. Vidutinė išmoka siekė apie 3,3 tūkst. Eur.

Šaltiniai: LEA 2025 m. apžvalga ir projekto statistika. Vidurkiai apskaičiuoti „Karštų Vėjų“; šaltinių sumos suapvalintos iki 0,01 mln. Eur. [1][2]

Pavyzdžiui, 2025 m. išmokėta 34,33 mln. Eur, o finansuoti 10 438 šildymo įrenginių pakeitimai. Pagal šiuos duomenis vienam pakeistam įrenginiui vidutiniškai teko apie 3,3 tūkst. Eur paramos. Į šį skaičiavimą patenka skirtingų tipų finansuoti šildymo įrenginiai, įskaitant šilumos siurblius ir biokuro katilus.

Įdomu tai, kad vidutinė išmoka išlieka labai panaši ir vertinant ilgesnį laikotarpį. Iki 2025 m. pabaigos ji siekė apie 3 297 Eur, o pagal duomenis iki 2026 m. rugsėjo 21 d. – apie 3 270 Eur vienam gyventojui. Tai rodo, kad bendras vienam finansuotam atvejui tenkančios paramos dydis nagrinėjamu laikotarpiu išliko gana stabilus.

Kokia energetinė nauda fiksuojama

LEA duomenimis, 2021-2025 m. neefektyvių katilų keitimas į efektyvesnes šildymo technologijas padėjo pasiekti 5,75 TWh suminį galutinės energijos sutaupymą. Tai sudaro 65 proc. iki 2030 m. šiai priemonei numatyto 8,84 TWh energijos sutaupymo tikslo. [1]

Iki 2025 m. pabaigos jau buvo pasiekta beveik du trečdaliai visam 2021-2030 m. laikotarpiui numatyto energijos sutaupymo tikslo.

Lentelėje pateikiamos sukauptos energijos sutaupymo reikšmės, parodančios pažangą skirtingais laikotarpiais. Todėl 5,75 TWh rodiklis reiškia bendrą 2021-2025 m. pasiektą galutinės energijos sutaupymą, o ne vien 2025 m. rezultatą.

Atskirame LEA administruojamame jungtiniame projekte iki 2025 m. pabaigos taip pat užfiksuotas daugiau kaip 31 tūkst. tonų CO₂ ekvivalento sumažėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Projekto energijos efektyvumo rezultatas siekė daugiau kaip 193 tūkst. MWh per metus. Šis rodiklis parodo konkretaus projekto metinį energijos sutaupymą, o 5,75 TWh rodiklis apima bendrą 2021-2025 m. neefektyvių katilų keitimo priemonės rezultatą. [1]

Kaip keitėsi paramos programos

2019-2025 m. parama neefektyviems šildymo įrenginiams keisti buvo teikiama keliais etapais. Keitėsi kvietimų biudžetai, finansuojamų įrenginių rūšys, paramos sąlygos ir paraiškų teikimo tvarka, o kai kurios priemonės veikė tuo pačiu metu. Todėl paramos raidą geriausiai parodo ne vienas konkretus kvietimas, o jų visuma. [3][7][9][10][11]

2019 m. senų biomasės katilų keitimui iš pradžių buvo numatyta 4 mln. Eur, tačiau vėliau finansavimas padidintas iki beveik 7,7 mln. Eur. Parama buvo rezervuota 2 634 gyventojams. 2020 m. sausio kvietimas sulaukė 3 030 paraiškų, kuriose iš viso prašyta 9,15 mln. Eur paramos. [5][6]

2021 m. pagal APVA administruojamą biokuro katilų keitimo priemonę šildymo įrenginius pakeitė daugiau kaip 3 100 namų ūkių, kuriems išmokėta daugiau kaip 7,6 mln. Eur. Nuo programos pradžios 2019 m. iki 2021 m. pabaigos parama jau buvo pasinaudoję daugiau kaip 7 600 namų ūkių, o jiems išmokėta suma viršijo 19,8 mln. Eur. [8]

3 pav. Nagrinėjami finansavimo etapai. APVA projekto pabaiga pažymėta pagal 2023‑03‑28 pranešimą apie užbaigimą; Klimato kaitos programos juosta apima tik nagrinėtus kvietimus. LEA juostos pabaiga žymi tyrimo duomenų ribą. [2][3][7][9][10][11]

Apie pirmojo APVA projekto pabaigą paskelbta 2023 m. kovo 28 d. Iki tol šildymo įrenginius buvo pakeitę beveik 10 tūkst. namų ūkių, o bendra naujai įrengtų sistemų galia viršijo 121 MW. APVA duomenimis, pradinis 8 400 namų ūkių tikslas buvo viršytas daugiau kaip 13 proc., o vidutinė vienam projektui išmokėta paramos suma siekė apie 3 tūkst. Eur. [3]

Nuo 2023 m. spalio naują jungtinį katilų keitimo projektą administruoja LEA. Iki 2025 m. pabaigos pagal šį projektą gyventojams buvo išmokėta 42,78 mln. Eur, o efektyvesni šilumos gamybos įrenginiai įrengti 12 976 būstuose. [1]

Kaip skyrėsi kvietimų biudžetai ir prašomos sumos

Atskirų kvietimų duomenys rodo, kad gyventojų prašomos paramos ir jai skiriamo biudžeto santykis skirtingais metais gerokai keitėsi. 2020 ir 2021 m. nagrinėtuose kvietimuose prašoma finansavimo suma viršijo skirtą biudžetą, o 2022 m. abiem atvejais biudžetas buvo didesnis už bendrą paraiškose prašomą sumą. [7][9][10][11]

Šaltiniai pagal eilučių tvarką: [7], [9], [10], [11]. Santykiai apskaičiuoti „Karštų Vėjų“ pagal APVA paskelbtus duomenis.

2020 m. papildomam kvietimui buvo skirta 2 mln. Eur, tačiau 987 pateiktose paraiškose prašyta 2,9 mln. Eur. Taigi finansavimo poreikis skirtą biudžetą viršijo 45 proc. 2021 m. rudens kvietime skirtumas buvo dar didesnis: 1 991 pareiškėjas prašė daugiau kaip 5,5 mln. Eur, kai kvietimui buvo skirta 3 mln. Eur. Prašoma suma biudžetą viršijo daugiau kaip 83,3 proc. [7][9]

2022 m. situacija pasikeitė. Vasaros kvietimui buvo numatyta 13 mln. Eur, o 2 947 paraiškose prašyta 9,52 mln. Eur. Rudenį biudžetas padidėjo iki 15 mln. Eur, tačiau daugiau kaip 2 tūkst. pareiškėjų bendrai prašė 6,64 mln. Eur. Vasaros kvietime beveik 2 500 gyventojų planavo įsirengti šilumos siurblius, o rudens kvietime tokių pareiškėjų buvo daugiau kaip 1 700. [10][11]

Šių keturių kvietimų palyginimas parodo ryškų finansavimo ir paraiškose išreikšto poreikio santykio pokytį. 2020-2021 m. skirtų lėšų neužteko visam paraiškose prašytam finansavimui padengti, o 2022 m. kvietimų biudžetai jau viršijo bendrą pareiškėjų prašomą sumą. Ypač didelis skirtumas matomas 2022 m. rudens kvietime, kai paraiškose prašyta suma sudarė apie 44 proc. viso kvietimui skirto biudžeto.

LEA projekto būklė 2026 m. rugsėjo 21 d.

2026 m. rugsėjo 21 d. LEA paskelbti duomenys parodo bendrą projekto rezultatą nuo jo pradžios iki šios datos. [2]

Palyginti su 2025 m. pabaiga, gyventojams išmokėta suma padidėjo 27,06 mln. Eur, nuo 42,78 iki 69,84 mln. Eur. Iki 2026 m. rugsėjo 21 d. jau buvo išmokėta apie 96,7 proc. tuo metu patvirtintos 72,2 mln. Eur finansavimo sumos. [1][2]

Duomenys rodo, kad iki šios datos didžioji dalis jau patvirtinto finansavimo buvo pasiekusi gyventojus. Tuo pačiu visas LEA projekto biudžetas siekia 120,2 mln. Eur ES lėšų, todėl projektas turėjo finansinių galimybių tęsti katilų keitimo finansavimą ir vėlesniais kvietimų etapais. [2]

Ką parodo paramos rezultatai

2019-2025 m. duomenys rodo, kad šildymo sistemų modernizavimo parama Lietuvoje pasiekė reikšmingą mastą, o 2025 m. katilų keitimo tempas ypač išaugo. Vien per 2025 m. pakeisti 10 438 neefektyvūs katilai, tai sudarė 41,8 proc. visų 2021-2025 m. užfiksuotų pakeitimų. LEA administruojamame projekte finansavimas aktyviai tęstas ir 2026 m., o iki rugsėjo 21 d. gyventojams jau buvo išmokėta 69,84 mln. Eur. [1][2]

Tarp finansuotų šildymo technologijų aiškiai dominavo šilumos siurbliai. 2025 m. jie sudarė 78,7 proc. pagal LEA projektą finansuotų įrenginių, o didžiausią dalį sudarė oras-vanduo sistemos. Jų pasirinkimas dominavo ir ankstesnėse APVA paramos programose, todėl matoma nuosekli gyventojų pasirinkimo kryptis. [1][3]

Iki 2025 m. pabaigos buvo pasiekta apie 40,7 proc. numatyto katilų pakeitimo tikslo ir apie 65 proc. energijos sutaupymo tikslo iki 2030 m. Tai rodo, kad modernizavimo pažanga vertinama ne tik pagal pakeistų įrenginių skaičių, bet ir pagal jų sukuriamą energetinį efektą. [1]

Vertinant visą nagrinėjamą laikotarpį, ryškiausias pokytis matomas 2025 m.: smarkiai išaugo pakeistų katilų skaičius, šilumos siurbliai tapo dominuojančia finansuojama technologija, o LEA projekto išmokos 2026 m. toliau didėjo. Norint pasiekti 2030 m. numatytą 61 305 pakeistų katilų tikslą, svarbiausia bus išlaikyti pakankamai aukštą modernizavimo tempą ir ateinančiais metais.

Ką tai reiškia planuojant keisti šildymą

Gyventojui, planuojančiam keisti seną šildymo įrenginį, pirmiausia svarbu įvertinti būsto šilumos poreikį, esamą šildymo sistemą, tinkamiausią naujo įrenginio tipą ir bendrą projekto kainą. Tyrimo duomenys rodo, kad pastaraisiais metais dažniausiai finansuojamas pasirinkimas buvo šilumos siurbliai, ypač oras-vanduo sistemos.

Paramos dydis priklauso nuo konkretaus įrenginio ir galiojančio kvietimo sąlygų, todėl prieš priimant sprendimą verta pasitikrinti, kokia šiuo metu taikoma parama šilumos siurbliams, kokie įrenginiai finansuojami ir kokios yra pagrindinės paramos gavimo sąlygos.

Tyrimo metodika ir ribotumai

Duomenų apimtis ir datos

Tyrimas parengtas remiantis viešai skelbiamais APVA ir LEA duomenimis, LEA 2025 m. energetikos duomenų apžvalga, LEA katilų keitimo projekto statistika ir ES investicijų projekto informacija.

Pagrindinis analizuojamas laikotarpis yra 2019-2025 m. Naujausi LEA projekto duomenys į tyrimą įtraukti iki 2026 m. rugsėjo 21 d.

Finansinių rodiklių ir skaičiaus vienetų atskyrimas

Bendra dviejų nagrinėjamų APVA ir LEA projektų išmokų suma apskaičiuota sudėjus daugiau kaip 26 mln. Eur, kuriuos APVA nurodė išmokėjusi gyventojams, ir 69,84 mln. Eur LEA išmokų iki 2026 m. rugsėjo 21 d. Pagal paskelbtas reikšmes bendra suma viršija 95,84 mln. Eur, todėl tyrime pateikiama kaip daugiau kaip 95,8 mln. Eur. [2][3]

ES investicijų portale pirmajam APVA projektui nurodoma 27 782 009,01 Eur išmokėto finansavimo suma, o bendra projekto išlaidų ir finansavimo suma siekia 27 801 121 Eur. Tyrime bendrai išmokų sumai apskaičiuoti naudojamas APVA viešai paskelbtas daugiau kaip 26 mln. Eur gyventojams išmokėtų kompensacijų rodiklis, kad būtų išlaikytas vienodas skaičiavimo principas su LEA skelbiamomis išmokomis gyventojams. [3][4]

Kaip vertinami skirtingi LEA rodikliai

LEA šaltiniuose naudojami keli skirtingi rodikliai: pakeistų šildymo įrenginių, modernizuotų būstų ir paramą gavusių gyventojų skaičius. Tyrime jie naudojami pagal konkrečiame šaltinyje pateiktą reikšmę ir nėra tarpusavyje keičiami.

Pavyzdžiui, 12 976 būstų rodiklis apibūdina projekto rezultatą iki 2025 m. pabaigos, o 21 357 gyventojų rodiklis apima laikotarpį iki 2026 m. rugsėjo 21 d. Šių dviejų skaičių skirtumas nėra naudojamas 2026 m. modernizuotų būstų skaičiui nustatyti. [1][2]

Skaičiavimo taisyklės

2025 m. technologijų dalys apskaičiuotos konkrečios technologijos įrenginių skaičių dalijant iš bendro 10 438 tais metais finansuotų pakeitimų skaičiaus.

2025 m. dalis visame 2021-2025 m. rezultate apskaičiuota 10 438 pakeitimus dalijant iš bendro 24 952 pakeitimų skaičiaus. Taip gaunama 41,8 proc.

Metinis pokytis apskaičiuotas lyginant einamųjų ir ankstesnių metų rezultatus. Procentiniai pokyčiai pateikiami vienos dešimtosios tikslumu.

Vidutinė išmoka apskaičiuota konkretaus laikotarpio išmokėtą sumą dalijant iš tam pačiam laikotarpiui LEA nurodyto finansuotų įrenginių, būstų arba gyventojų skaičiaus. Gauti vidurkiai apvalinti iki euro.

2030 m. reikalingam katilų keitimo tempui apskaičiuoti iš 61 305 pakeitimų tikslo atimti iki 2025 m. pabaigos atlikti 24 952 pakeitimai. Likę 36 353 pakeitimai padalyti iš penkerių 2026-2030 m. metų, todėl gaunamas maždaug 7 271 pakeitimo metinis vidurkis.

2021-2025 m. vidurkis siekė apie 4 990 pakeitimų per metus. Palyginus šį rezultatą su 2026-2030 m. reikalingu vidurkiu, gaunamas 45,7 proc. didesnis reikalingas metinis tempas. [1]

Skirtingos LEA projekto tikslo versijos

LEA 2025 m. energetikos duomenų apžvalgoje jungtiniam projektui nurodytas tikslas iki 2029 m. efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius įrengti 34 184 būstuose. Tuo metu LEA projekto „Katilų keitimas“ puslapyje nurodomas 20 504 būstų tikslas ir 166,3 MW papildomų atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų. Abu šaltiniai peržiūrėti 2026 m. rugsėjo 30 d. [1][2]

Kadangi šaltiniuose pateikiami skirtingi to paties projekto būstų tikslai, šiame tyrime atskiro LEA projekto įgyvendinimo procentas pagal būstų skaičių neskaičiuojamas. Bendras 61 305 neefektyvių katilų pakeitimo tikslas iki 2030 m. vertinamas atskirai, nes būtent su juo LEA metinėje apžvalgoje lyginami 2021-2025 m. rezultatai. [1]

Analizės ribos

Tyrime atskirai vertinami kvietimų biudžetai, paraiškose prašomos sumos, patvirtintas finansavimas ir faktiškai išmokėtos lėšos. Taip pat atskirai analizuojami metiniai ir nuo projekto pradžios sukaupti rodikliai.

2019-2020 m. pakeistų katilų skaičius nėra dirbtinai pridedamas prie 2021-2025 m. LEA statistikos, o beveik 10 tūkst. pirmojo APVA projekto dalyvių nėra papildomai sumuojami su vėlesnių laikotarpių rezultatais.

Analizė apima viešai paskelbtus paramos programų duomenis. Joje nevertinami be paramos pakeisti šildymo įrenginiai, regioninis paramos pasiskirstymas, gavėjų pajamos ar individualus investicijų atsipirkimas. Energijos sutaupymo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo rezultatai pateikiami pagal atsakingų institucijų paskelbtus rodiklius.

Šaltiniai ir duomenų naudojimas

Prie pastraipų ir lentelių pateikti numeriai nurodo žemiau išvardytus pirminius duomenų šaltinius.

Naudojant ar cituojant tyrimo rezultatus svarbu išlaikyti nurodytą laikotarpį, konkrečios programos ar projekto apimtį ir šaltinyje vartojamą formuluotę „daugiau kaip“, kai pateikiama suma ar skaičius nėra tiksliai apibrėžtas.

[1] LEA. Lietuvos energetikos duomenų apžvalga 2025 m.
59–61 p. Metiniai pakeitimai, technologijos, išmokos, energijos sutaupymas ir tikslai. PDF versija „LEA-Lietuvos_energetikos_duomenu_apzvalga-2025_m.pdf“, peržiūrėta 2026-09-30.

https://www.ena.lt/uploads/2026-EDAC/LEA-Lietuvos_energetikos_duomenu_apzvalga-2025_m.pdf#page=59

[2] LEA. Katilų keitimas
Tyrime naudojamas 2026-09-21 statistikos pjūvis, užfiksuotas rengiant 2026-09-29 redakciją. Projekto aprašymas ir kvietimų tvarka peržiūrėti 2026-09-30. Puslapis nuolat atnaujinamas. https://www.ena.lt/inpa-katilokeita/ 

[3] APVA. Beveik 10 tūkst. namų šildysis tvariau ir efektyviau
2023-03-28. Pirmojo projekto rezultatai ir išmokos gyventojams. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/beveik-10-tukst-namu-sildysis-tvariau-ir-efektyviau/ 

[4] ES investicijos. Neefektyviai biomasę naudojančių katilų keitimas namų ūkiuose
Projektas Nr. 04.3.2-LVPA-V-111-01-0001. Projekto išlaidos ir išmokėtas finansavimas. https://2014.esinvesticijos.lt/lt/finansavimas/paraiskos_ir_projektai/neefektyviai-biomase-naudojanciu-katilu-keitimas-namu-ukiuose 

[5] APVA. Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti papildomai skirta beveik 5,5 mln. eurų
2019-07-10. Naudojama katilų keitimo kvietimo dalis. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/saules-elektrinems-isirengti-ir-seniems-sildymo-katilams-pasikeisti-papildomai-skirta-beveik-55-mln-euru/ 

[6] APVA. Dėl paramos saulės elektrinėms ir biokuro katilams įsirengti daugiau nei 10 tūkst. gyventojų prašymų
2020 m. sausio kvietimo rezultatai. Naudojami katilų keitimo duomenys. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/del-paramos-saules-elektrinems-ir-biokuro-katilams-isirengti-daugiau-nei-10-tukst-gyventoju-prasymu/ 

[7] APVA. Per papildomą kvietimą beveik 1000 gyventojų kreipėsi paramos taršiems šildymo katilams pasikeisti
2020-09-15. Klimato kaitos programos kvietimo biudžetas ir prašomos sumos. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/per-papildoma-kvietima-beveik-1000-gyventoju-kreipesi-paramos-tarsiems-sildymo-katilams-pasikeisti/ 

[8] APVA. Daugiau kaip 3 tūkst. namų šildysis tvariau ir efektyviau
2021-12-23. APVA biokuro katilų keitimo priemonės rezultatai. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/daugiau-kaip-3-tukst-namu-sildysis-tvariau-ir-efektyviau/ 

[9] APVA. Savo būstus šildyti mažiau taršiais šilumos įrenginiais pareiškė norą dar beveik 2 tūkst. gyventojų
2021-10-04. Klimato kaitos programos rudens kvietimas. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/savo-bustus-sildyti-maziau-tarsiais-silumos-irenginiais-nori-dar-beveik-2-tukst-gyventoju/ 

[10] APVA. Dar beveik 3 tūkst. gyventojų savo namus šildys tvariau
2022-07-26. Vasaros kvietimo biudžetas, paraiškos ir planuojamos technologijos. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/dar-beveik-3-tukst-gyventoju-savo-namus-sildys-tvariau/ 

[11] APVA. Atsisakantiems iškastinio kuro gyventojams 6,6 mln. eurų parama
2022-11-04. Rudens kvietimo biudžetas ir prašomas finansavimas. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/atsisakantiems-iskastinio-kuro-gyventojams-66-mln-euru-parama/ 

[12] LEA. Atmintinė pareiškėjams dėl katilų keitimo
2026-08-24 versija. 2026-10-01 kvietimų J37 ir J38 finansavimas: 6 ir 4 mln. Eur; iš viso 10 mln. Eur. Aktualios sąlygos skelbiamos LEA kvietimų puslapyje. https://www.ena.lt/uploads/2026-PAS/20260824es/Atmintine-Katilu-JP-nuo-2026-08-24.pdf 

Tyrimą parengė ir publikuoja „Karšti Vėjai“. Tyrime pateikti skaičiavimai ir duomenų analizė parengti remiantis viešai skelbiamais institucijų duomenimis.